Kas nutiko pirmajam Panteonui?

Koks buvo pirmasis Agripos Panteonas?

Markas Agripa, Augusto žentas ir karvedys, pirmąjį Panteoną pastatė pertvarkydamas Marso lauką – lygumą į šiaurę nuo respublikos laikų miesto. Į Agripos statybų programą šioje vietoje taip pat buvo įtrauktos termos, Saepta Julia ir svarbūs vandens infrastruktūros objektai.

Kaip atrodė jo Panteonas, iš tiesų nėra aišku. Apie jį žinoma tik iš negausių archeologinių liekanų ir vėlesnių aprašymų, o rekonstrukcijos skiriasi: pagal senesnes interpretacijas tai buvo į pietus orientuota stačiakampė šventykla, o vėlesniuose moksliniuose tyrimuose teigiama, kad pastatas buvo orientuotas į šiaurę ir galbūt buvo apskrito plano, susijusio su dabartiniu statiniu. Pats pavadinimas Panteonas – jo reikšmė ir vartojimas – taip pat kelia ginčų, todėl net teiginys „Agripos skirtas visiems dievams“ yra interpretacija, o ne dokumentais patvirtinta dedikacija.

Kas nutiko Panteonui per 80 m. po Kr. gaisrą?

80 m. po Kr. didelis gaisras nusiaubė dalį centrinės Romos ir smarkiai suniokojo Marso lauką. Kasijus Dionas Panteoną mini tarp sunaikintų monumentalių pastatų kartu su Agripos termomis, Saepta ir kitais netoliese stovėjusiais statiniais.

Kaip Domicianas atstatė Panteoną?

Po gaisro Domicianas per kelerius metus atstatė Panteoną. Apie šį etapą žinoma labai mažai: neišliko jokio plano, o paplitusi prielaida, kad pastatas tiesiog atkartojo stačiakampį, į pietus orientuotą pirmtaką, remiasi ta pačia ginčijama Agripos pastato rekonstrukcija, o ne tiesioginiais duomenimis apie Domiciano pastatą.

Kas nutiko Panteonui apie 110 m. po Kr.?

Vėliau gyvenęs autorius Orozijus rašo, kad Trajano valdymo laikais į Panteoną trenkė žaibas ir pastatas sudegė; šis įvykis paprastai datuojamas maždaug 110 m. po Kr. Tiek gaisrų datos, tiek juos skiriantys laikotarpiai yra apytikriai: per maždaug tris dešimtmečius ši vieta degė du kartus.

Kurį Panteono pastatą galite aplankyti šiandien?

Išlikęs Panteonas liudija visiškai naują šios vietos architektūrinę sampratą: apskrita rotonda laiko milžinišką betoninį kupolą, o priešais ją stovi portikas su kolonomis. Pastatas buvo statomas Trajano valdymo pabaigoje ir valdant Hadrianui, kuris imperatoriumi tapo 117 m. po Kr. Kadangi darbai, regis, prasidėjo dar prieš 117 m., visą projektą priskirti vien Hadrianui būtų pernelyg paprasta – Trajano ir Hadriano laikotarpio pastatas yra tikslesnis apibūdinimas.

Plytų įspaudai, kuriuose datos nurodytos pagal konsulų kadencijas, yra pagrindinis statybų chronologijos įrodymas ir priežastis, dėl kurios pastatas nebepriskiriamas pačiam Agripai. Tačiau jie neleidžia vienareikšmiškai išspręsti šio klausimo: Trajano laikų medžiagos suvaidino svarbų vaidmenį diskusijose dėl datavimo, o specialistai ir toliau ginčijasi, kiek projektavimo ir statybos darbų tenka kiekvieno imperatoriaus valdymo laikotarpiui. Skaitykite, kas pastatė Panteoną.

Ant naujojo fasado vėl buvo iškaltas Agripos užrašas. Kodėl taip padaryta, neužfiksuota, o populiarus paaiškinimas, kad tai liudija imperatoriaus kuklumą, yra šiuolaikinis spėjimas, o ne antikos šaltiniuose nurodytas motyvas.

Kas išliko iš ankstesnių Panteono pastatų?

Beveik nieko, ką būtų galima pamatyti. Kasinėjant po dabartiniu pastatu ir aplink jį, be kita ko, užfiksuoti toliau išvardyti radiniai. Lankydamiesi ieškokite šių elementų, tačiau gerbkite pamaldoms skirtas erdves.

• Ankstesnės pamatų konstrukcijos, dėl kurių sąsajos su dabartiniu pastatu ir orientacijos jo atžvilgiu vis dar ginčijamasi.
• Grindinio ir dekoratyvinio marmuro fragmentai, senesni už dabartines grindis.
• Senesnės plytos ir statybinės medžiagos, pakartotinai panaudotos vėlesnėse konstrukcijose, – tai rodo pakartotinį naudojimą, bet nebūtinai reiškia, kad medžiagos atkeliavo iš ankstesnio Panteono.

Skirtingose kasinėjimų ataskaitose šios liekanos interpretuojamos nevienodai, ir nė vienos iš jų lankytojai negali apžiūrėti. Ryškiausias iš Agripos laikų išlikęs elementas yra pats užrašas – iš naujo iškaltas pastatui, kurio jis niekada nematė.

Norėdami susidaryti platesnį istorinį vaizdą, skaitykite apie Panteono istoriją nuo senovės Romos iki šių dienų ir kam iš tiesų buvo naudojamas Panteonas.

Šaltiniai ir papildoma literatūra

• Encyclopaedia Britannica — Romos Panteonas: konstrukcija, datavimas ir istorija
• UNESCO pasaulio paveldo sąrašas — istorinis Romos centras
• Romos miesto nacionalinių muziejų direkcija (Kultūros ministerija) — oficialus Panteono puslapis: darbo laikas, bilietai ir patekimo tvarka
• Turismo Roma — oficiali miesto turizmo informacija

Šiame puslapyje pateikti faktai paskutinį kartą patikrinti: 2026 m. rugpjūtis. Kainos, darbo laikas ir transporto maršrutai Romoje keičiasi – prieš apsilankydami visada pasitikrinkite informaciją oficialiame šaltinyje.

Skaitykite daugiau apie Panteoną

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar dabartinis Panteonas yra pirmasis pastatas?

Ne. Agripa pirmąjį Panteoną pastatė pirmojo amžiaus pr. Kr. pabaigoje; jis sudegė 80 m. po Kr. Domiciano laikais atstatytą pastatą gaisras sunaikino apie 110 m. po Kr. Šiandien lankoma rotonda priklauso antrojo amžiaus po Kr. pradžios Trajano ir Hadriano laikotarpiui.

Kaip atrodė pirmasis Panteonas?

Rekonstrukcijos skiriasi. Pagal senesnes interpretacijas tai buvo į pietus orientuota stačiakampė šventykla, o vėlesniuose moksliniuose tyrimuose teigiama, kad pastatas buvo orientuotas į šiaurę ir galbūt turėjo apskritą dalį, susijusią su dabartiniu statiniu. Apie jį žinoma tik iš negausių liekanų ir vėlesnių aprašymų. Lankytojams tai yra Panteono vidaus apžiūros dalis, o ne atskiras objektas, kuriam reikėtų papildomo bilieto.

Kodėl ant Panteono parašyta, kad jį pastatė Agripa?

Užrašas atkartoja pirmojo Panteono dedikaciją. Kodėl jis buvo išsaugotas ant vėlesnio pastato, neužfiksuota; tokie paaiškinimai kaip imperatoriaus kuklumas ar politinis tęstinumas yra šiuolaikinės interpretacijos, o ne antikos laikų teiginiai. Lankytojams tai yra Panteono vidaus apžiūros dalis, o ne atskiras objektas, kuriam reikėtų papildomo bilieto.

Ar išliko kas nors iš ankstesnių Panteono pastatų?

Kasinėjant po dabartiniu pastatu ir aplink jį užfiksuota ankstesnių pamatų, grindinio fragmentų ir pakartotinai panaudotų medžiagų. Niekas iš šių radinių lankytojams neeksponuojama, o dėl atskirų radinių interpretavimo ginčijamasi. Lankytojams tai yra Panteono vidaus apžiūros dalis, o ne atskiras objektas, kuriam reikėtų papildomo bilieto.

Kodėl ankstesni Panteono pastatai sudegė?

Abu pastatus sunaikino gaisrai, apėmę dideles Marso lauko teritorijas; pranešama, kad vieną iš jų sukėlė žaibas. Monumentalūs romėnų pastatai su medinėmis stogo konstrukcijomis buvo itin pažeidžiami ugnies. Lankytojams tai yra Panteono vidaus apžiūros dalis, o ne atskiras objektas, kuriam reikėtų papildomo bilieto.